Europos klimato būklė 2025 m.: rekordinės karščio bangos nuo Viduržemio jūros iki Arkties, o ledynai traukiasi ir sniego danga mažėja

Spartus atšilimas Europoje mažina sniego ir ledo dangą, o pavojingai aukšta oro temperatūra, sausra, karščio bangos ir rekordinė vandenyno temperatūra veikia regionus nuo Arkties iki Viduržemio jūros. Europa, kaip ir daugelis kitų pasaulio regionų, patiria vis didesnį poveikį – nuo ​​rekordinių karščio bangų sausumoje ir jūroje iki niokojančių miškų gaisrų ir nuolatinio biologinės įvairovės nykimo – padarinių visuomenei ir ekosistemoms visoje Europoje.

Išvados šiandien paskelbtos 2025 m. Europos klimato būklės (ESOTC) ataskaitoje, kurią parengė Europos centrasVidutinio{0}}orų prognozės(ECMWF), kuri įgyvendina Copernicus klimato kaitos tarnybą, ir Pasaulio meteorologijos organizaciją (WMO). Ataskaitoje apibendrinami maždaug 100 mokslininkų darbai ir pateikiama išsami pagrindinių sparčiausiai šylančio pasaulio žemyno klimato rodiklių pokyčių apžvalga, įskaitant šaltą aplinką, jūrų ekosistemas, upes ir ežerus, laukinių gaisrų riziką ir kt. Pateikiamas platus grafikos ir vaizdų pasirinkimas, pabrėžiantis pagrindines duomenų išvadas.

(Kairėje) Suminis ledyno masės pokytis (Gt) Europos ledynų regionuose nuo 1976 m. iki 2025 m. Gt=gigatonų=1 mlrd. tonų. Duomenys: WGMS. Kreditas: WGMS/C3S/ECMWF. (Dešinėje) Grenlandijos ledo lakšto ledo tėkmės greitis 2025 hidrologiniais metais. Duomenys: IMBIE, ENVEO.

ENVEO/C3S/ECMWF

Praneškite apie pagrindines išvadas

2025 m. bent 95 % Europos gyventojų buvo aukštesnė-vidutinė metinė temperatūra.

Rekordinė trijų-savaičių karščio banga palietė su

Visuose Europos regionuose ledynų masė sumažėjo, o Islandija užfiksavo antrąjį{0}}didžį ledynų praradimą istorijoje; sniego danga buvo 31 % mažesnė nei vidutinė; Grenlandijos ledynas prarado 139 gigatonas (139 mlrd. tonų) ledo.

Europos regiono metinė jūros paviršiaus temperatūra buvo aukščiausia užfiksuota, o 86 % regiono buvo bent „stiprios“ jūros karščio bangos.

Laukiniai gaisrai išdegė apie 1 034 550 hektarų – tai didžiausias plotas istorijoje.

Upių srautai 11 mėnesių per metus visoje Europoje buvo mažesni nei vidutiniai, o 70 % upių buvo mažesnis už vidutinį metinį srautą.

Audros ir potvyniai paveikė tūkstančius žmonių visoje Europoje, nors ekstremalūs krituliai ir potvyniai buvo mažiau paplitę nei pastaraisiais metais.

2025 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai tiekė beveik pusę (46,4 proc.) visos Europos elektros energijos, o saulės energija pasiekė naują 12,5 proc.

Biologinė įvairovė yra gyvybiškai svarbi tvariai ateičiai, tačiau klimato kaita yra pagrindinė jos nykimo priežastis. Klimato kaita ir biologinė įvairovė yra glaudžiai susijusios Europos politikoje ir sistemose.

(Kairėje) 2025 m. metinės paviršiaus oro temperatūros anomalijos ir kraštutinumai. Ekstremalios kategorijos („vėsiausia“ ir „šilčiausia“) pagrįstos 1979–2025 m. reitingais. Kitose kategorijose aprašoma, kaip temperatūra lyginama su jų pasiskirstymu 1991–2020 m. ataskaitiniu laikotarpiu. „Daug vėsesnis/šiltesnis nei vidutinis“ – vėsesnis/šiltesnis nei 90 % temperatūros; „vėsesnė/šiltesnė nei vidutinė“ – daugiau nei 66 % temperatūros; „beveik vidutinis“ – per vidurį 33%. (Dešinėje) Vizualus vidutinės temperatūros anomalijų vaizdas visame pasaulyje kiekviename žemyne, remiantis IPCC regionais, ir Arktyje. Nurodomos tiesinės tendencijos per pastaruosius trisdešimt metų (1996–2025 m.) Žemės rutulyje, Europoje ir Arktyje. Duomenys: ERA5.

C3S/ECMWF

Florianas Pappenbergeris,{0}}Europos vidutinio nuotolio{1}}orų prognozių centro generalinis direktorius, sakė: „Europa yra sparčiausiai{0}}šylantis žemynas, o poveikis jau dabar yra stiprus. Beveik visame regione viršijo-vidutinę metinę temperatūrą. 2025 m. Norvegija, Švedija ir Suomija subarktinėje dalyje užfiksavo didžiausią karščio bangą, kuri buvo užfiksuota 21 dieną iš eilės, o temperatūra viršijo 30 laipsnių kampo 20 laipsnių ataskaitoje. įžvalgos, padedančios priimti politinius sprendimus ir padėti visuomenei geriau suprasti besikeičiantį klimatą, kuriame gyvename“.

Seleste Saulo, Pasaulio meteorologijos organizacijos{0}}generalinė sekretorė, sakė: "WMO klimato būklė atskleidė energijos disbalansą mūsų planetoje, o Europos klimato būklė, kurią kartu sukūrė WMO ir ECMWF, atspindi poveikį Europai. Mūsų bendros pastangos sukurti ESOTC atspindi, kaip klimato kaita veikia biologinę įvairovę ir drąsias iniciatyvas, kurių imasi Europos politikos formuotojai, siekdami ją apsaugoti ir atkurti."

Spartūs pokyčiai daro įtaką šaltesniems Europos regionams

Ataskaita rodo besitęsiančią spartaus atšilimo tendenciją šalčiausiuose Europos regionuose, įskaitant Arktį ir Alpes, kur sniegas ir ledas atlieka svarbų vaidmenį lėtinant klimato kaitą, atspindėdami saulės šviesą atgal į kosmosą (albedo efektas).

2025 m. bent 95 % Europos gyventojų buvo aukštesnė už vidutinę Sub-Arktinė Fennoskandija liepą matė ilgiausią užfiksuotą karščio bangą, trukusią tris savaites. Tuo laikotarpiu temperatūra netoli poliarinio rato ir jo viduje siekė ir viršijo 30 laipsnių, o aukščiausią tašką siekė 34,9 laipsnio Frostoje, Norvegijoje. Tuo tarpu visoje Europoje buvo rekordiškai mažas šalčio streso dienų skaičius, o 90 % žemyno dienų buvo mažiau nei vidutiniškai su bent „stipriu“ šalčio stresu. Didžiąją metų dalį minimali temperatūra išliko aukštesnė už vidutinę.

Europos plotas, kuriame 2025 m. buvo bent 14 (kairėje) iš eilės „šalčio dienų“ ir (dešinėje) „ledo dienų“ (tamsiai mėlyna), palyginti su 1991–2020 m. vidurkiu (vidutiniškai mėlyna) ir 1961–1990 m. vidurkiu (šviesiai mėlyna). Šalnų diena apibrėžiama kaip diena, kai minimali temperatūra yra 0 laipsnių ar žemesnė, o ledo diena – diena, kai maksimali temperatūra išlieka 0 laipsnių ar žemesnė. Duomenys: E{10}}OBS.

KNMI/C3S/ECMWF

Aukštesnė-vidutinė temperatūra ir žemesnė-vidutinė kritulių kiekis lėmė reikšmingą sniego ir ledo dangos praradimą. 2025 m. kovo mėn. Europoje apsnigtas plotas- buvo apie 1,32 mln. kvadratinių kilometrų (31 proc.) mažesnis už vidurkį – tai prilygsta bendram Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos plotui. Tai buvo trečias mažiausias sniego kiekis nuo 1983 m., kai prasidėjo rekordai. Ledynuose taip pat sumažėjo grynoji masė, o Islandija užfiksavo antrąjį -didžį ledynų masės praradimą. Be to, Grenlandijos ledynas prarado 139 gigatonas (139 milijardus tonų) ledo – maždaug 1,5 karto daugiau nei visuose Europos Alpių ledynuose. Dėl šio ledo praradimo kyla pasaulinis jūros lygis, o kiekvieną centimetrą padidėjus pakrantės potvyniams kyla dar 6 milijonai žmonių.

Samantha Burgess, ECMWF strateginė lyderė klimato klausimais, sakė: "ESOTC 2025 piešia ryškų vaizdą: klimato kaitos tempas reikalauja skubesnių veiksmų. Kylant temperatūrai, plačiai plintant miškų gaisrams ir sausroms, įrodymai yra nedviprasmiški; klimato kaita nėra ateities grėsmė, tai yra mūsų dabartinė realybė. Susidūrę su poveikiu biologinės įvairovės nykimui, turime užtikrinti, kad pereinamasis laikas būtų toks pat švarus, o energija atitiktų perėjimo greitį. mokslas ir toliau remia mūsų politiką ir sprendimus.

Rekordinis jūros karštis ir vandenynų atšilimas

Pasaulinis vandenynas sugeria apie 90 % šilumos pertekliaus, kurį sukelia žmogaus -sukeltas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. 2025 m. Europos vandenyno regione buvo užfiksuota aukščiausia metinė jūros paviršiaus temperatūra, kuri buvo užfiksuota jau ketvirtus metus iš eilės rekordinio šilumos. Ši ilgalaikė tendencija{5}}neigiamai veikia biologinę įvairovę, rūšis ir buveines. Jūros karščio bangos taip pat gali sutapti su karščio bangomis virš sausumos – dėl to kyla ekstremalesnių temperatūrų ir drėgmės, įskaitant naktį, o tai gali sulėtinti žmonių atsigavimą po karščio streso ir sutrikdyti miegą.

2025 m. jūros karščio bangos buvo plačiai paplitusios ir paveikė 86 % Europos vandenyno regiono. Jie taip pat buvo intensyvesni, o 36 % regiono susiklostė „sunkios“ arba „ekstremalios“ sąlygos – didžiausia užfiksuota dalis.

(Kairėje) WMO RA VI (Europa) vandenyno regiono, kuriame nuo 1982 m. iki 2025 m. kasmet vyrauja jūrinės karščio bangos, ploto procentas, rodomas keturiose intensyvumo kategorijose: „vidutinio“ (geltona), „stipraus“ (šviesiai oranžinė), „stipri“ (tamsiai oranžinė) (ruda). Kiekvienais metais procentinė dalis yra pagrįsta didžiausiu intensyvumu, pasiektu kiekvienoje regiono vietoje. (Dešinėje) Žemėlapis, kuriame parodyta aukščiausia jūros karščio bangų kategorija, patirta kiekvienoje vietoje 2025 m. Jūros karščio bangos apibrėžiamos atsižvelgiant į 1991–2020 m. ataskaitinį laikotarpį. Duomenys: C3S pasaulinė jūros ir jūros ledo paviršiaus temperatūra v1.0.

DMI/C3S/ECMWF

Per pastaruosius trejus metus visoje Viduržemio jūroje bent vieną dieną buvo „stiprių“ jūrinių karščių bangų, o 2025 m. vidutinė metinė jūros paviršiaus temperatūra buvo antra aukščiausia kada nors pastebėta. „Sunkios“ jūrinės karščio bangos taip pat buvo Norvegijos jūroje, kuri apima Šiaurės Europą ir Arktį, sutapo su rekordine karščio banga virš arktinės Fennoskandijos ir išryškino vandenynų atšilimo geografinį išplitimą visoje Europoje.

Mauro Facchini, Europos Komisijos Copernicus skyriaus vadovas, sakė: „2025 m. Europos klimato padėties ataskaita dar kartą parodo mūsų bendrų pastangų sukurti pasaulinės-klasės Europos Žemės stebėjimo sistemą vertę. Mūsų pačių -modernios--meno būklės, patikimų mūsų Žemės sistemos duomenų įrašų išlaikymas yra gyvybiškai svarbus norint priimti pagrįstus politikos sprendimus mūsų greitai kintančioje klimato sąlygomis. aplinka, maisto sistemos, sauga ir ekonomika“.

Klimato sąlygos daro spaudimą Europos vandeniui¨

Visoje Europoje maždaug 70 % upių buvo mažesnis už-vidutinį debitą, o tai buvo vieni iš trejų sausiausių metų dirvožemio drėgmei nuo 1992 m. Gegužės mėn. maždaug pusę Europos (53 %) paveikė sausros. Šie modeliai atspindi daugybę veiksnių, įskaitant atmosferos cirkuliaciją ir kritulių kintamumą, taip pat ilgalaikes{5}}klimato tendencijas.

Dušan Chrenek, Klimato generalinio direktorato vyriausiasis patarėjas skaitmeninės žaliosios perėjimo klausimais, sakė: "Klimato kaitos signalas išlieka nedviprasmiškas visoje Europoje, o Europos klimato padėties 2025 m. ataskaita yra ryškus priminimas, kad turime palaikyti ir paspartinti tiek prisitaikymo, tiek švelninimo pastangas. Šis leidimas pateikia įtikinamų įrodymų, kad klimato kaita daro didelę įtaką ekstremalių oro reiškinių intensyvumui, biologinei įvairovei ir toliau stiprinant Europos strategines galimybes ir ekonomiką. panaudoti pažangiausias technologijas.

Kylanti temperatūra ir intensyvėjantys miškų gaisrai

Visoje Europoje 2025 m. buvo plačiai paplitusios šiltos sąlygos – aukštesnė-vidutinė temperatūra užfiksuota bent 95 % žemyno. Liepos mėn. karščio bangos paveikė didelę Europos dalį – nuo ​​Viduržemio jūros iki Arkties, įskaitant antrą didžiausią karščio bangą Europoje ir ilgiausią ir smarkiausią su{4}Arkties Fennoskandijos karščio bangą. Didžiojoje Europos dalyje taip pat buvo daugiau nei vidutiniškai dienų, kai buvo bent „stiprus“ karščio stresas, o pietų ir rytų Ispanijoje užfiksuota iki 50 dienų daugiau nei vidutiniškai, kai „jaučiama“ temperatūra viršijo 32 °C.

Karščio bangos Sub{0}}Arkties Fennoskandijoje nuo 1950 m. Apskritimo dydis yra proporcingas atitinkamo įvykio paveiktai sričiai. 10 stipriausių karščio bangų pažymėtos tamsesnėmis spalvomis, o pilka – tas, kurių sunkumas yra mažesnis nei 10. Sub-Arktinė Fennoskandija čia apibrėžiama kaip žemyninė Norvegija, Švedija ir Suomija į šiaurę nuo 60 laipsnio šiaurės platumos (60 laipsniai –72 laipsniai Š, 4 laipsniai –32 laipsniai E). Sunkumas pagrįstas vidutinės temperatūros anomalijos, palyginti su 1961–1990 m. ataskaitiniu laikotarpiu, trukmės ir paveiktos teritorijos deriniu. Duomenys: E-OBS, SYNOP.

DWD/C3S/ECMWF

Karštos ir sausos sąlygos prisidėjo prie rekordinio miškų gaisrų aktyvumo visoje Europoje. Iš viso Europoje išdegė rekordinis plotas – maždaug 1 034 000 hektarų – plotas didesnis nei Kipre, o laukinių gaisrų emisija pasiekė aukščiausią rekordinį lygį. Ispanija buvo ypač stipriai paveikta ir išmetė maždaug pusę išmetamų teršalų. Kartu su Ispanija, Kipras, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Vokietija užfiksavo didžiausią laukinių gaisrų emisiją. Laukiniai gaisrai taip pat kelia didelį pavojų biologinei įvairovei, o durpynų laukiniai gaisrai gali išskirti dideles anglies atsargas, dar labiau sustiprindami klimato kaitą. Europos Komisija įvardijo didėjančią laukinių gaisrų riziką kaip pagrindinį prioritetą, nes Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštosios vertinimo ataskaitos prognozės rodo, kad gaisrų grėsmė gali didėti visuose Europos regionuose.

Klimato poveikis vis labiau veikia biologinę įvairovę

Daugybė ekstremalių įvykių 2025 m., įskaitant sausras, laukinius gaisrus ir sausumos bei jūros karščio bangas, paveikė jūrų ir sausumos ekosistemų biologinę įvairovę. Be to, gamta patiria didesnį stresą dėl mažėjančių ir besikeičiančių buveinių, sezoninių modelių sutrikimo dėl šiltesnės temperatūros ir kritulių pokyčių. Ataskaitoje pateikiami konkretūs klimato kaitos poveikio jautrioms ekosistemoms pavyzdžiai, pavyzdžiui, jūros karščio bangų poveikis Viduržemio jūros žolių pievoms ir durpynų gaisrai. Aplinkos valdymas Europoje vis labiau pripažįsta glaudžius ryšius tarp klimato ir biologinės įvairovės, taikant suderintus gamtos-klimato metodus, skirtus ekosistemų atsparumui stiprinti.

Europos Sąjunga įsipareigojo siekti teisiškai privalomų tikslų atkurti ekosistemas dideliu mastu, įskaitant bent 20 % sausumos ir jūros plotų iki 2030 m., o visas ekosistemas, kurioms reikia 2050 m. Be to, gamta{4}} pagrįsti sprendimai, pvz., jūros žolių pievų atkūrimas, pripažįstami už vaidmenį palaikant biologinę įvairovę, kaupiant anglies dioksidą ir stiprinant pakrančių atsparumą. Nors šie žingsniai yra svarbūs veiksmai, pažanga Europoje turi paspartėti, kad padarytų daugiau ir geriau saugant gamtą ir biologinę įvairovę.